Renginiai ir šiuo metu vykstančios parodos

Autorė apie parodą:

Studentavimo laikais su draugais ateidavau į „Mokytojų namuose” organizuojamus džiazo vakarus, kur kaskart mane pakerėdavo ten vyraujanti nuotaika ir laisvės pojūtis. Tai mane ir įkvėpė pradėti fotografuoti džiazą. Labai norėjau, kad žiūrint į nuotrauką, girdėtųsi muzika, jaustųsi ekspresija, ta laisvų žmonių būsena, meilė savo darbui ir kūrybai.

Šiuolaikiniame džiaze daug kūrybiškumo, muzikantai savęs neriboja, eksperimentuoja. Tad ir aš ėmiau eksperimentuoti, žaisti šviesomis, išlaikymais. Tiesiog paspausti mygtuką man tapo nebeįdomu. Jungiau kadrus, pyniau vaizdus. Dinamika džiazo nuotraukoje yra būtina. Kontrabosas, saksofonas, mušamieji, klavišiniai suskamba erdvėje ir susijungia nuotraukoje.

Man tai – tarytum, žaidimas, kuriame nežinai, koks bus galutinis rezultatas. Koncerte negali be sustojimo fotografuoti, trukdyti kitiems mėgautis reginiu. Todėl kiekvienas fotoaparato mygtuko paspaudimas turi būti apgalvotas.

Žiūrint iš šono, gali atrodyti, kad fotografuoti džiazą yra paprasta, bet tai reikalauja dar daugiau sugebėjimų ir jėgų nei reportažinėje fotografijoje. Tenka visą laiką galvoti, kurti viziją, laukti muzikanto tinkamos padėties, derinti su jau esamu, prieš tai nufotografuotu, vaizdu, taikyti tinkamas ekspozicijas. Ir visada būnu labai laiminga, kai nuotrauka suskamba lyg džiazo improvizacija.

Parodoje vaizduojami darbai nufotografuoti džiazo festivaliuose „Vilnius Jazz“, „Vilnius Mama Jazz”, „Birštonas Jazz” ir kt.

Esu portretistė, tad žmogus kadre man yra svarbiausias. Todėl ir džiazo nuotraukose vyrauja muzikantų portretai.

Aš labai norėčiau, kad parodos lankytojai žiūrėdami nuotraukas, pajustų ir išgirstų džiazo muziką. Tegul džiazas pasklinda po visą Lietuvą!

Apie fotomenininkę ir agentūros BNS fotografę Gretą Skaraitienę:

1990 metais Vilniuje baigė fotografiją tuometinėje Aukštesniojoje technologijos mokykloje.

Nuo 1993 m. aktyviai dirba kaip fotožurnalistė ir fotomenininkė. Jos nuotraukos nuolat publikuojamos svarbiausiuose Lietuvos žiniasklaidos kanaluose.

Nuo 2005 m. G. Skaraitienės darbai kasmet publikuojami Lietuvos spaudos fotografijos finalininkų parodose.

2022 m. G. Skaraitienės kūrinys tapo „Lietuvos spaudos fotografija 2022-ieji“ laimėtoju „Pramogos“ kategorijoje ir buvo įvertintas „Auksinio kadro“ apdovanojimu.

Nuo 2026 m. Fotomenininkų sąjungos narė.

Personalinės parodos: „Pilvai“; „100 tikrų žmonių portretų“; „Saldi akimirka“, „Neužmiršti“, „Katės“, „Mažyčiai mūsų gyvenimai“, „Saldi akimirka“, Brass MANIA”, „Su M.K. Čiurlioniu“, „Vintažinis Vilnius“.

Parodą rasite bibliotekos languose iki spalio 30 d.

XIX amžiuje kuklus mokslininkas Ignotas Domeika (1802-1889) savo atradimais pakeitė Čilę. Geologas iš Lietuvos čia tapo visų mylima asmenybe, gerbiamu mokslininku, pripažintu UNESCO. Ignacy Domeyko vardu Čilėje pavadintos gatvės, mokyklos, kalnagūbris, uolienos, dangaus kūnai, net dinozauras. Deja, istorinėms aplinkybėms susiklosčius, Ignotas Čilėje yra laikomas lenku, nors savo memuaruose kartoja esąs lietuvis.

Išgirdęs šią istoriją, iliustratorius Mille Carrasco nusprendė grąžinti ją mums, lietuviams. Kuriama komikso apie Ignotą Domeiką trilogija: pirmoji dalis pasakoja apie jaunystę ir sukilimą, antroji – pabėgimą iš nelaisvės ir gyvenimą Paryžiuje, o trečioji – gyvenimą Čilėje, mokslinius atradimus.

„Ignacio nuotykiai ir kelionės" 1 dalis. Sukilimas

Komiksų knygos pirmoji dalis buvo išleista 2026 metų pavasarį, o šiandien parodoje galite žvilgtelėti į kelias iliustracijas ir kūrybinio proceso užkulisius. Pirmoje komikso dalyje pasakojama apie sukilimo sūkuryje esantį jauną Ignotą, jo susitikimus su istorinėmis asmenybėmis – Emilija Pliateryte, Adomu Mickevičiumi, generolu Antanu Gelgaudu ir kt. Herojai tikri, istorija tikra ir paremta Ignoto Domeikos prisiminimais „Mano kelionės”.

Apie iliustratorių Mille Carrasco:

Čilės kilmės grafiti menininkas užaugo Švedijoje, komiksus piešia nuo vaikystės. Mille dirba iliustratoriumi „Ericsson“, prisidėjo prie „Swedbank“ skaitmeninio įvaizdžio, kuria logotipus ir  vizualinį identitetą Švedijos muzikos, maisto ir mados prekių ženklams.

Šiandien Mille vaikystės svajonė piešti komiksus tapo kasdieniu darbu – jis kuria iliustracijas ir „Ignacio Adventures“ trilogiją.

Parodą rasite Komiksų skaitykloje (III aukšte).

2026 m. spalį minimos žymiausio XX a. pirmosios pusės Vilniaus fotografo, Vilniaus fotoklubo įkūrėjo, Stepono Batoro universiteto (dabar Vilniaus universitetas) dėstytojo Jano Brunono Bulhako 150-osios gimimo metinės.

Mūsų bibliotekos Retų spaudinių fonde saugoma nedidelė, per šimtmetį išlikusi, V. Makovskio knygyno-bibliotekos kolekcija: 110 grožinės literatūros knygų ir keli Vaclovo Makovskio išleisti atvirukai.